ton
Vèneto canbia
Sostantivo canbia
ton m (pl: toni)
- rumor cauxà de co la corènte te l'argia la se scarga te 'l taren intant che piou. El vèn drìo a 'l s-ciantixo.
Sostantivo canbia
ton m (pl: )
Siłabasion canbia
- tón
Pronunsa canbia
IPA: [toŋ]
Etimołozia canbia
- manca ła definision; se te ła conosi, zónteła ti.
Tèrmeni corełai canbia
- (1) s-ciantixo, s-ciantis; tonar; tonađa
Tradusion canbia
rumor
Tradusion canbia
Fransexe canbia
Agetivo posesivo canbia
ton
ton | singoƚare | pluraƚe |
---|---|---|
maschiƚe | ton | tes |
feminiƚe | ta | tes |
Pronunsa canbia
IPA: /tɔ̃/
Etimołozia canbia
- manca ła etimoƚozia; se te ła conosi, zónteła ti.
Notasion canbia
Vèneto:
- Giuseppe Boerio, [Dizionario del dialetto veneziano] pàgina 755
- Luigi Pajello, [Dizionario vicentino - italiano so Archive.org] pàgina 302
- Livio Tissot, Dizionario primierotto pàgina 292
Fransexe:
- manca łe fonte; se te ghene conosi, zóntełe ti.