ẑuẑèl
Vèneto (primieròt) canbia
Sostantivo canbia
ẑuẑèl m (no pl)
- èrba de prà de far de magnar cofà i spinaci.
- la so clasifegasion sientifega la xe Silene inflata ( tasonomia)
Siłabasion canbia
- ẑu | ẑèl
Pronunsa canbia
IPA: [θu.ˈθɛl]
Etimołozia canbia
- manca ła etimoƚozia; se te ła conosi, zónteła ti.
Tradusion canbia
Notasion canbia
- Livio Tissot, Dizionario primierotto pàgina 313